Palaimintasis Teofilius Matulionis, kankinys, gimė 1873 m. birželio 22 d. Kudoriškio kaime, Alantos valsčiuje. Kunigu buvo įšventintas 1900 m. ir daugiau kaip šešis dešimtmečius ištikimai tarnavo Dievui ir žmonėms. Tarnaudamas kunigu Rusijoje, Peterburge, drąsiai gynė Bažnyčios ir tikinčiųjų teises, todėl sovietų valdžia jį ne kartą persekiojo. Už ištikimybę tikėjimui jis buvo tris kartus suimtas ir kalėjimuose bei lageriuose praleido apie šešiolika metų. Net sunkiausiomis sąlygomis slapta aukojo šv. Mišias, stiprino tikinčiuosius ir kartojo: „Kur avys – ten ir ganytojai.“
1943 m. tapo Kaišiadorių vyskupu ir drąsiai priešinosi Bažnyčios persekiojimui. Jo gyvenimo šūkis buvo „Per kryžių į žvaigždes!“, išreiškiantis tikėjimą, kad kančia veda į prisikėlimo šviesą. Grįžus iš kalėjimo, sovietai neleido vyskupui tarnauti savo vyskupijoje ir buvo ištremtas į Šeduvą. 1962 m. jam suteiktas arkivyskupo titulas, tačiau tais pačiais metais, rugpjūčio 20 d., jis neaiškiomis aplinkybėmis mirė Šeduvoje. 2017 m. birželio 25 d. Vilniuje tikėjimo kankinys arkivyskupas Teofilius Matulionis buvo paskelbtas palaimintuoju – tikėjimo, drąsos ir žmogiškojo orumo liudytoju.

Paveikslą „Palaimintasis Teofilius Matulionis“ 2017 m. sukūrė lietuvių dailininkė Patricija Jurkšaitytė. Jame palaimintasis vaizduojamas Sibiro lagerio aplinkoje – vienišas, tačiau nepalūžęs. Menininkė sąmoningai atsisako iškilmingo ar idealizuoto šventojo vaizdavimo: svarbiausia jai tampa ne išoriniai šventumo ženklai, o žmogaus orumas, vidinė stiprybė ir ištikimybė savo tikėjimui. Tamsų peizažą perskrodžianti šviesa sustiprina pagrindinę kūrinio mintį – net ir didžiausių išbandymų akivaizdoje žmogus gali išsaugoti viltį ir meilę.