Daugiau kaip tris šimtmečius Vilniaus Lukiškių Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčią garsina viename jos altorių esantis Dievo Motinos atvaizdas. XV a. pabaiga datuojamas, Dionisijaus ikonų tapybos mokyklai priskiriamas kūrinys mūsų krašte atsidūrė XVII a. Rašytiniai šaltiniai liudija, jog atvaizdą iš Maskvos karo (XVII a. pr.) į savo Dumblio dvarą apie 1649 m. atsivežęs Lazdijų seniūnas, Lietuvos artilerijos generolas Motiejus Korvinas Gosievskis. Jo sūnus Vincentas Gosevskis, po tėvo mirties, dvaro lobyne buvusį paveikslą dovanojo Seinų dominikonams, o pastarieji 1684 m. jį atidavė Vilniaus Lukiškių dominikonams. Nuo pat jos patekimo į Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios centrinį altorių, prasideda Dievo malonės - stebuklai, trykštantys penkiomis srovėmis. 1684 - 1688 m. tuomet dar medinėje Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnytėlėje buvo paliudyta ir aprašyta virš 170 stebuklų. Jų pagrindu Vilniaus vyskupas Konstantinas Bžostovskis 1688 m. spalio 27 d. pasirašytu dekretu, atvaizdą pripažino stebuklingu.