Dominykas tapo vienuoliu Osmoje, kur remdamasis maldomis, išgyveno dešimt metų. Keliaudamas kartu su vyskupu, jis suprato, kad daug žmonių dar laukia Evangelijos tiesos. Tai Šiaurės Europos pagonys, pas kuriuos jis visą gyvenimą svajos keliauti, ir pietų Prancūzijos katarai, kurių krikščioniškasis tikėjimas buvo sugadintas. Jie nebetikėjo Dievo Sūnaus įsikūnijimu. Su vieno Tulūzos viešbučio šeiminku prie vyno taurės Dominykas prašnekėjo visą naktį. Jis tada suprato, kad žmogus trokšta ne tik duonos, bet ir tiesos, kad tiesos kelią galima parodyti žodžiais.